Palėpės šiltinimas iš vidaus, jei stogas jau uždengtas: medžiagos pasirinkimas ir darbų tvarka

Palėpės dažniausiai įrengiamos tam, kad būtų suteikta papildoma gyvenamoji erdvė. Tuo pačiu metu nebūtina gyventi palėpėje – visi viršutinio kambario šiltinimo darbai atliekami tikintis kokybiškos namo šilumos izoliacijos, kad būtų taupoma energija. Be to, šiltoje palėpėje būti kur kas patogiau nei neapšiltintoje patalpoje.

Gyvenamoji palėpė nebėra retas reiškinys statant privatų namą su dviem aukštais. Vis daugiau dėmesio skiriama kiekvieno palėpės ploto centimetro funkcinėms savybėms. Todėl svarbu atlikti remontą ar namo projektą padaryti taip, kad prireikus būtų galima panaudoti atskiras patalpas, padaryti jas funkcionalias ir tinkamesnes gyventi. Tam, kad po stogu jaustumėtės šiltai ir jaukiai bet kuriuo metų laiku, šiltinimo darbai atliekami atsižvelgiant į palėpės ypatumus. Pavyzdžiui, ypatinga izoliacija svarbi tada, kai stogas jau uždengtas.

Yra tam tikri standartai, kaip atlikti tokius darbus iš vidaus palėpėje po gatavu stogu. Verta manyti, kad mansarda pati savaime nėra lygiavertė palėpės erdvei. Mansarda visada turi būdingą nuolydį, o aukščiausias aukščio taškas dažniausiai būna 2,5 m lygyje Tokios patalpos šilumos izoliacijai gali būti naudojamos skirtingos medžiagos. Labiausiai paplitusios yra mineralinė vata ir putplastis. Atliekant palėpės šiltinimo darbus, reikia atsižvelgti į tai, kaip atrodys kambarys, ar nepraras „papildomų“ metrų.

Norint kokybiškai apšiltinti palėpę iš vidaus, jei stogas jau uždengtas, svarbi teisinga technologija. Taigi, šiltinant sienas ir lubas, naudojamas vienoks ar kitoks darbų atlikimo būdas. Pavyzdžiui, palėpės stogui apšiltinti naudojama daugiasluoksnė konstrukcija (pavyzdžiui, 5 sluoksnių lygintuvas su putplasčio klijais).

Visi palėpės vidaus apdailos darbai šiltinimo tikslais atliekami penkiais etapais.

• Stogas apšiltintas, apdirbta gegnių sistema. Pagal senas statybos technologijas statomų namų stogais matyti iš medinių sijų pagamintų gegnių. Dažniausiai tokių namų stogas dengiamas čerpėmis arba šiferiu. Medžiagos turi labai aukštą šilumos laidumą. Tokiais atvejais jie sako, kad stogas tiesiog apsaugotas nuo vėjo ir išorinių oro sąlygų.

• Hidroizoliacijos kokybė Kitas svarbus kriterijus, užtikrinantis visos stogo konstrukcijos patikimumą. Hidroizoliacija palėpėje yra būtina. Tam dažniausiai naudojamos membraninės plėvelės, kurios gali praleisti garus, bet nepraleidžia drėgmės. Senuose namuose vietoj specialios plėvelės dažnai galima išvysti paprastą panašių savybių stogo dangą. Pagrindinė izoliacinių medžiagų savybė – optimali stogo apsauga sandūrose, neleidžianti į šilumą izoliuojančią medžiagą patekti drėgmei. Hidroizoliacinės dangos šiandien pasižymi garų pralaidumu.
• Izoliacinės medžiagos. Iš šiuolaikinių priemonių naudojamos tos, kurios pasižymi mažu šilumos laidumu. Izoliacijos parametrai tarp 0,03-0,04 Vi / mk kokybės ir ilgaamžiškumo atžvilgiu yra panašūs į sustiprintą putą.Minvata arba ekstruzinis polistireninis putplastis (penopleksas, penoizolis) taip pat aktyviai naudojamas palėpės izoliacijai iš vidaus. Kalbant apie efektyvumą, penoplex yra įvertintas aukščiau nei kiti, tačiau jis kainuoja daugiau. Pasirinktos medžiagos turi atitikti pagrindinius reikalavimus – užtikrinti šilumos mainus žiemą, apsaugoti nuo perkaitimo vasarą.

• Garų barjerinės medžiagos. Paprastai kalbame apie membraninę plėvelę, kuri padės išsaugoti pirmines izoliacijos savybes. Medžiaga neturėtų sukelti kondensato susidarymo, o tai yra katastrofa termoizoliacinėms medžiagoms.
• Dekoratyvinės savybės. Apšiltinta palėpė turi atitikti patalpos projektinius reikalavimus, atitikti bendrą namo projektavimo koncepciją. Štai kodėl tiek daug dėmesio skiriama apkalimui. Kaip dekoratyvinė apdaila dažnai naudojamos gipso plokštės, OSB plokštės ar kitos medžiagos, kurias galima kloti ant lubų, sienų, palėpės grindų.

Namo patikimumą lemia ir stogo konstrukcija. Stogas gali būti dvišlaitis, skaldytas, skirtis nuolydžiu. Dėl palėpės dizaino ypatumų galima gauti papildomo naudingo ploto. Norėdami tai padaryti, būtina kompetentingai sutvarkyti namo palėpės erdvę, ypač mažaaukščiams pastatams. Svarbus vaidmuo šiuo atveju skiriamas stogo savybėms. Tradiciškai palėpės kambariui organizuoti tiko penkiakampės dvišlaičio konstrukcijos su įvairaus dydžio nuolydžiu. Išgaubtas vingis ant tokių stogų susidarė dėl nuolydžių skirtumo.

Išoriškai palėpės konstrukcijos formą galite įvertinti keliais parametrais.

Pagal nuolydį ir stogo konfigūraciją:

• trikampis stogas su daugiapakopiu apatinės ir viršutinės dalies nuolydžiu dvišlaičio konstrukcijos pavidalu be įlenkimų;
• penkiakampiai variantai stogo su nuolydžiais išgaubtuose kampuose tema (konstrukcijoje aiškiai matomos dvi sujungtos dalys).

Mansardiniai stogai turi daugiapakopę gegnių sistemą. Apatinėje pakopoje yra naudingas plotas, kurio aukštis 2-2,5 m (schema rengiama iš anksto). Aukščio parametrai nurodyti, kad būtų patogu judėti viduje. Antroji pakopa yra stogo viršaus forma, kurios aukštis gali būti savavališkas. Nors čia galite eksperimentuoti su aukščiu, kad gautumėte optimalią patogią stogo formą. Šiuo aspektu naudingiau naudoti penkiakampę palėpę, kurioje kampai tarsi eina išilgai įsivaizduojamo rato. Verta manyti, kad palėpėje galima įrengti ne tik dvišlaitį stogą. Naudojant pagrindines technologijas, galima sutvarkyti ir apšiltinti palėpę vienšlaitėse arba šlaitinėse stogo konstrukcijose.

Šiandien žinomos pagrindinės šlaitinio stogo įrengimo technologijos.

• Pasviręs. Statoma apatinė palėpės pakopa, vėliau įrengiama viršutinė dalis.
• Kabantis. Priklausomai nuo stogo konstrukcijos techninių savybių, įrengta viršutinė dalis. Schemine palėpės stogo pjūvis matosi, kad apačioje jis atrodo kaip trapecija, o viršuje – kaip trikampis.

Jei jums nereikia nieko daryti su palėpės forma, galite pradėti tiesiogiai dirbti su kambario izoliacija iš vidaus, pasirinkdami tinkamą aukštos kokybės medžiagą.

Renkantis geriausią izoliacinę medžiagą palėpėje, reikėtų atsižvelgti į pagrindines medžiagos charakteristikas, vertingąsias savybes, konkrečios konstrukcijos privalumus ir trūkumus.

Kaip pagrindinius izoliacijos pasirinkimo kriterijus reikėtų pabrėžti:

• gera šilumos izoliacija (pavyzdžiui, folija dengta medžiaga, izoliacija mineraline vata, putų polistirenu, bazalto medžiaga);
• ekonomiškas naudojimas (racionali izoliacija);

• stiprumas ir ilgaamžiškumas;
• drėgmę atstumiančios savybės;
• garso izoliacija;
• stiliaus paprastumas.

Geriausios savybės yra izoliacija, kurios šilumos laidumo koeficientas yra mažesnis. Pavyzdžiui, mažiau nei 0,04 W / mS. Tai atsižvelgiama į medžiagos storį ir klimato sąlygas. Vis dar išlieka klausimas, ar galima naudoti tą pačią šilumą izoliuojančią medžiagą sienų ir grindų apdailai. Universalesnės medžiagos savybės tiesiog leis dirbti su bet kokia danga (sienomis, grindimis, lubomis). Dažniausiai tokia medžiaga „apvyniojamos“ sienos, frontonai ir grindys. Tai leidžia pasiekti tą patį izoliacijos kiekį visame kambario perimetre.

Renkantis šiltinimo medžiagas, nereikėtų pamiršti ir medžiagos garsą sugeriančių savybių. Norint suprasti šią problemą, verta įsivaizduoti triukšmą ant plieninio stogo net ir nuo nedidelio lietaus, ypač kai kalbama apie gyvenamąją palėpę. Ramybė ir komfortas – svarbiausi namų tobulinimo kriterijai. Taip pat renkantis šildytuvą būtina patikrinti laikančiąją konstrukciją, iš kokių medžiagų ji pagaminta (metalo, medžio, gelžbetonio). Degios medžiagos (gegnės) neleis naudoti kai kurių tipų izoliacijos. Tačiau apskritai šiandien naudojamos saugios ir aplinkai nekenksmingos apdailos medžiagos. Tarp jų yra ir tradicinių (stiklo vata), ir daugiau technologinių (ekovata, folijos plokštė). Pažvelkime į kai kuriuos iš jų.

Vidinei palėpės šiltinimui, esant stogui, naudojamos tokios ugniai atsparios ir drėgmę atstumiančios medžiagos, kaip mineralinė vata, stiklo vata, ekovata, penofolis, polistirenas, pyragas iš lentų su pjuvenomis, ekstruzinis polistireninis putplastis. Izoliacinė medžiaga plokščių ir kilimėlių pavidalu tinka vienšlaičiams arba daugiašlaičiams stogams. Lygiai taip pat atliekamos juostos. Plokštes patogu transportuoti ir montuoti.

Daugeliui žmonių patogiau naudoti medžiagas ritiniuose. Galite lengvai iškirpti norimo ilgio gabalą. Iš tradicinių medžiagų pagaminta valcuota izoliacija tinka stogams, kuriuose gegnės yra standartiniu atstumu viena nuo kitos. Jei reikia, medžiagą galima užpildyti likusioje laisvoje vietoje.

Vadinamosios purškiamos medžiagos, skirtos palėpės apmušimui, nepalieka sandūrų ir šalčiui prasiskverbti skirtų vietų. Pavyzdžiui, galima naudoti poliuretano putų purškimo būdą. Tokiai izoliacijai nereikia išankstinio palėpės paruošimo. Medžiaga tiesiog pilama iki tam tikro storio (dažniausiai gegnių storio). Šios medžiagos išsiskiria tuo, kad yra atsparios pelėsių ir miltligės vystymuisi. Purškimą patogu atlikti tiek ant sienų, tiek ant lubų.

Medžiagos kokybė ir ilgaamžiškumas priklauso nuo gamintojo, eksploatavimo sąlygų ir nuo medžiagos savybių. Izoliacija turi būti kuo atsparesnė mechaniniam įtempimui, todėl visada reikėtų rinktis tą, kuri konkrečiams rodikliams yra geresnė. Statybų rinkoje šiandien gausu modernių skirtingų markių šildytuvų, kurie skiriasi svoriu, spalva, montavimo ypatumais.

Čia svarbu nuspręsti dėl parametrų:

• medžiaga gali būti lengva;
• medžiaga turi būti pakankamai standi;
• būtina pasirinkti šildytuvą, kuris būtų atsparus bet kokiai deformacijai visą eksploatacijos laikotarpį.

Maža izoliacijos masė leidžia ją naudoti tarp palėpės konstrukcijos gegnių. Esant tvirtesniam rėmui, galima naudoti sunkesnę medžiagą (plokštes).Jie montuojami ant dėžės arba ant gegnių konstrukcijos. Atsižvelgiant į dažną stogo apkrovą (sniegą), galite pasirinkti minkštą ar kietą izoliaciją. Per minkštą teks taisyti. Pernelyg kietas gali prarasti termoizoliacines savybes, pavyzdžiui, apšiltinus lubas. Ir, žinoma, palėpės izoliacinė medžiaga laikui bėgant neturėtų įtrūkti, deformuotis ar keistis. Ne visada iš karto galima apsispręsti dėl medžiagos pasirinkimo palėpės apšiltinimui iš vidaus, net kai nereikia dengti stogo.

Visos termoizoliacinės medžiagos turi savų privalumų ir trūkumų. Tokios medžiagos, turinčios unikalių savybių, vertinamos pagal universalius kriterijus.

• Netgi biudžetinis šiltinimo variantas (pavyzdžiui, polistirenas) turėtų išlaikyti namą šiltą. Todėl reikia naudoti medžiagą, kurios storis ne mažesnis kaip 10 cm.. Plokštės iš to paties putplasčio yra praktiškai nesvarios, nereikia specialaus montavimo, tinka bet kokio tipo palėpėje. Tačiau polistirolo putplastis yra labai degus. Todėl renkantis šildytuvą ne visada reikėtų teikti pirmenybę pigiems analogams.
• Ekstruzinis polistireninis putplastis gali būti naudojamas kaip izoliacija tiek patalpose, tiek lauke. Jo nereikėtų painioti su putplasčiu, pastarasis turi kitokią struktūrą. Putų polistirenas nereaguoja į cheminius reagentus, turi mažą šilumos laidumą, nesugeria drėgmės. Medžiagos plokštės gali būti skirtingo tankio, tačiau jos gali būti labai deformuotos.

• Penofolis naudojamas kaip modernesnė priemonė kaip šildytuvas, bet ir kaip brangesnė. Ritininės medžiagos izoliacija gali lengvai pakeisti mineralinę vatą. Jo neveikia drėgmė. Manoma, kad ši medžiaga turi savybių, galinčių apsaugoti nuo radioaktyviųjų bangų.
• Purškimas skystomis poliuretano putomis leis pasiekti norimą atsparumą skersvėjams. Greičiau jų nebus, nes izoliacija gali uždaryti jungtis ir tarpus ant bet kokio paviršiaus. Naudojant medžiagą, nereikia papildomai kloti šilumą izoliuojančios medžiagos.

• Ekovata palėpėje buvo naudojama palyginti neseniai. Šią medžiagą sudaro 80 procentų celiuliozės. Likusi dalis yra antiseptiniai priedai. Naudojant ekovatą, atsižvelgiama į medžiagos susitraukimą eksploatacijos metu. Šiuolaikinė medžiaga atspari ugniai, nedrėksta, nerenka bakterijų.
• Beveik visos kaimo namų mansardinės konstrukcijos yra padengtos mineraline vata. Ši medžiaga yra labai populiari dėl šilumos ir garso izoliacijos savybių. Jis gali būti dedamas ant dėžės arba ant rėmo. Mineralinė vata nesuyra, tačiau reikia atsiminti, kad medžiaga gali sugerti drėgmę ir dėl to padidėti. Ir tai suteikia konstrukcijai papildomo svorio.

Universalių parametrų medžiaga – moderni izoliacija, leidžia sukurti pačias jaukiausias sąlygas ir norimą mikroklimatą viršutinėje namo dalyje, saugančią nuo šilumos nuostolių. Izoliacijos įrengimas priklauso nuo jo techninių charakteristikų. Vartojimas nustatomas pagal jo storį. Yra įvairių montavimo galimybių, nes šiandien statybų versle naudojama beveik viskas - nuo mineralinės vatos iki putplasčio. Galite apskaičiuoti reikiamą izoliacinės medžiagos storį pagal tam tikrą schemą ir remdamiesi pagrindiniais SNiP parametrais. Skaičiuodami storį, meistrai vadovaujasi norminiais reikalavimais. Atsižvelgiama tiek į paties šilumos izoliatoriaus, tiek į palėpės konstrukcijos ypatybes.

Skaičiavimo taisyklės.

• Renkantis palėpės kambario šildytuvą, atsižvelgiama į medžiagos eksploatacinį tankį. Šilumos izoliatorius parenkamas taip, kad būtų užtikrintas bendras sienų medžiagų šilumos laidumas.

• Įrengiant izoliaciją reikia atsižvelgti į konstrukcijos apkrovos rodiklį. Šilumos izoliacinės medžiagos skiriasi svoriu - ji yra didesnė su didesniu izoliatoriaus tankiu.Taigi, jei konstrukcija yra akmuo arba plyta, tai leis apdailai naudoti bet kokią medžiagą. Mediniam karkasui tinka mažesnio tankio izoliacija.
• Rasos taško nustatymas. Pagal šį parametrą, skaičiuojant šilumos izoliatoriaus pasirinkimą, atsižvelgiama į sienų apdailos kokybę tiek viduje, tiek išorėje. Pavyzdžiui, tankaus tinko buvimas leidžia "sutaupyti" ant izoliacijos. Neteisingai parinktas izoliacijos storis sukels kondensato kaupimąsi, o tai neigiamai paveiks visos konstrukcijos veikimą.

Šilumą izoliuojančios medžiagos storį galite apskaičiuoti naudodami formulę: R = P / K, kur

• P yra medžiagos storio rodiklis;
• K – šilumos laidumo koeficiento reikšmė.

Renkantis šilumą izoliuojančias medžiagas, lyginami jų šilumos laidumo parametrai. Taigi putų polistirolo (kuris yra populiariausias) šilumos laidumo koeficientas yra 0,042, kurio storis 124 mm. Paprastai naudojama plonesnė medžiaga iki 100 mm. Minvata (kita populiariausia) turi 0,046 šilumos laidumo koeficientą, kur medžiagos storis yra 135 mm. Šilumos izoliatorius naudojamas plokščių arba ritinių pavidalu.

Darbas su palėpės izoliacija tuo pačiu turi įtakos stogo šilumos izoliacijos savybėms. Mansardinis stogas kartu yra ir namo stogas, atstovaujantis pasvirusią gegnių dalį, ant kurios įrengiama hidroizoliacija ir apšiltinimas. Visa hidroizoliacija eina palei gegnes. Šilumos izoliacija yra „ekonomiškesnė“, izoliacija dedama tarp palėpės lubų sijų, medžiaga apsiūta iš apačios.

Darbai atliekami etapais.

• Mansardinių grindų šiltinimas. Palėpės šiltinimo technologija leidžia pradėti nuo grindų. Procesas panašus į termoizoliacinės dangos įrengimą ant medinių grindų. Šiuo atveju naudojami mineralinės vatos kilimėliai arba polistireninio putplasčio plokštės.

• Apšiltiname palėpės sienas. Jei namas apšiltintas iš viršaus į apačią, tuomet papildomai palėpės sienų šiltinti nereikia. Tačiau apskritai yra gera idėja naudoti ploną šilumos izoliatorių, kad būtų sustiprintas gretimos sienos efektas. Tam ant galinių stelažų (atramų) pusių prikalamos medinės juostos (30-40 cm atstumu, panašiai lentjuostės prikimštos ant lubų), ant lentjuosčių montuojami šilumos izoliatoriai. Tai gali būti, pavyzdžiui, iš anksto supjaustyti lakštai, kurie dedami tarp atramų. Viršuje yra garų barjeras.

• Apšiltintos palėpės lubos. Šiai darbo daliai naudojamos tokios izoliacinės medžiagos kaip bazalto izoliacija, poliuretano putos, mineralinė vata arba putplastis. Šiuolaikinė stogo dangos izoliacija yra šilumą taupantis sluoksnis. Čia svarbu užtikrinti, kad montavimo metu tarp plokščių nebūtų tarpų ir tarpų. Galite naudoti patogesnę medžiagą - ritininę izoliaciją. Reikalinga hidroizoliacija ir garų barjeras.
• Palėpės apdaila. Šiame etape tai reiškia, kad reikia atlikti daugybę darbų, kad palėpė būtų išbaigta. Paprastai šiam tikslui naudojami gipso kartono lakštai. Jie montuojami ant rėmo su dėžute. Kambario lubos ir sienos dažnai apklijuojamos lentomis. Viskas priklauso nuo asmeninių pageidavimų.

Palėpę geriau apšiltinti pavasarį arba rudenį. Darbo metu tarp stogo ir šilumą izoliuojančios medžiagos turi būti pakankamai vietos ventiliacijai – oro tarpas. Tai padės apsaugoti paviršius nuo pelėsio, puvimo ir pelėsio. Tokio sluoksnio storis priklauso nuo pačios medžiagos storio, jos formos.Siekiant pagerinti konstrukcijos sandarumą, garų barjeras uždengiamas, o tada visos jungtys uždaromos juostele.

Dekoruojant gipso kartono lubas mansardoje (jeigu stogas baigtas), naudojami profiliai. Galima atlikti frontono termoizoliaciją apšiltinus namo palėpės erdvę (darbai atliekami lauke). Prieš šiltindami grindis, turite įsitikinti, kad jų nereikia papildomai armuoti.

Net jei visi darbai atliekami teisingai, kyla nedidelio kondensato susidarymo pavojus. Todėl konstrukciją geriau aprūpinti dviguba oro pagalve (izoliacijai). Tai padės palaikyti nuolatinę oro cirkuliaciją ir pašalinti drėgmę.

Iš visų pusių šilta palėpė puikiai tinka gyventi žiemą!

Žemiau esančiame vaizdo įraše žiūrėkite patarimus, kaip išvalyti palėpę.